pažerti

pažer̃ti, pàžeria, pàžėrė, pažérti, pàžeria, pažė́rė 1. tr., intr. FrII124, Pns gausiai paberti: Pakabins [vyras] šakes mėšlo iš krūvos, kad pažers, kad pažers V.Bub. Ant palapinės kraigo pabyra lašai, stambūs ir sunkūs, tarsi akmenėliai, pažerti iš saujos rš. Kap krapylu pàžėrė lašukų, neintmerkė žemės Nmj. Pirmasis išmetė plunksną, antrasis pàžėrė sėklų P.Klim. Tai išgirdęs, bulius smeigė ragu į velėną ir užpakaline koja pažėrė žemę A.Vaičiul. Vėjas lapų į veidą pažeria E.Miež. Vėjo blūškis pažeria plėnis ant veido, įgavusio tokį antspalvį kaip anuomet, švento Jono naktį M.Katil. | prk.: Saulė pro nendrynus, ežero lieptus, susprogusio beržynėlio pusėn nuriedėjo, gražiausių brangakmenių saują sietuvon pažėrė sp. Priešai į mus kulkosvaidžiu pažėrė rš. ║ netvarkingai paskleisti: Tu jų visą krūvą buvai pažė̃rus, tų paveikslų Jrb. Kodėl tei pažė̃rę laikote pinigus? [p]Skr. Pàžėrė ant stalo gryno aukso tūkstantį rublių Škn. Jis tuojau piningų ant stalo pažersiąs prš. Tas parnešęs tą maišą i pažė̃ręs į stubą Žgč. Ta pati banga atsivertė į krantą ir visiškai čia pat pažėrė putas J.Jank. | refl. tr.: Pasižė̃rę pinigų ir šiokių daiktų krūvoms, pradėjo dalytis ir vaidytis Jrk48. 2. tr. kasant, krapštant paskleisti: Kap priskūrina, tai tuos kuragalius su kapliu nužeria ir tas smiltis pàžeria Kč. Tai tik pažerk žemę, ir išsiverčia grybas baisulis Al. Tik pàžeria su ta koja [katė] i neėda Jnk. 3. tr. paskleisti (spindulius, kibirkštis): Saulė pažėrė spindulių pluoštą rš. Šiaudai liepsnojo priglusdami ir pažerdami aukštai kibirkščių saujas M.Katil. Kaip aš jojau per laukelį, laukelis dundėjo, kaip ažkliudžiau akmenėlį, ugnelę pažėrė LTR(Slk). | Jos akys spindėjo piktumu, tarsi kibirkštis pažers į šalis Žem. 4. tr. smarkiai pablokšti: Nedaviau paimt javo, – vienas stribas pàžėrė mane in šoną Šlvn. Pàžėrė lėkštes nuog stalo, kokis durnas [įgėręs] Žln. 5. tr. prk. daug paimti, gauti: Jis už gyvulius daug pinigo pàžėrė Rod. Ot pažersi pinigo už šituos žodžius Sn. | refl. tr.: Ar daug pinigų pasìžėrei? Lp. Atvažiuot milicija [į kaimą po algų], pasižertų̃ pinigo [baudomis] Drsk. 6. tr. prk. daug mokėti, duoti: Tep visa ką perki, kas tep pinigų pàžėrė? Drsk. Vaikams pàžėrė saldainių, seniams sulčių, alaus davė Krš. | Po lieti miškas pinigų pàžeria, tik netingėk susrinkt Drsk. 7. tr., intr. Krš, Grz, Drsk prk. aštriai, piktai pasakyti: Aš jam kai pažė́riau akỹs – tuoj nutilo Ktk. Pàžeria ana man visaip Klt. Aš jam akysen praudą pažė́riau, i vis da ginas, meluoja Ml. 8. tr. prk. daug pasakyti: Aš sena bobutė, jokių įdomybių jum nepažérsiu Krč. Deja, niekas neskuba nei ieškoti, nei spręsti, o jo paties pažerti pasiūlymai – tarsi kišenėje sušildytų nugludintų akmenėlių sauja eketėn V.Bub. \ žerti; apžerti; atžerti; įžerti; išžerti; nužerti; pažerti; paržerti; peržerti; pražerti; prižerti; sužerti; užžerti